Tomas užlipo laiptais į pėledyną. Tikėjosi, kad niekko nesutiks. Jo jau laukė Hermis. - Sveikas.. - nusišypsojo Tomas. "Tai tikriausiai vienintėlis kartas, kai nuoširdžiai nusišypsojau, per geras dvi savaites" - pagalvojo Tomas. - Miela, kai tave teisia vien dėl to, kad esi kitoks.. - pasakė jis Hermiui. Prie kojos pririšo laiškutį. Žinojo, kad nėra žmogaus, kam jis galėtų siūsti laiškus. - Nnešk kamnors. - pasakė ir paleido Hermį pro langą. Žiūrėjo, kaip tolsta pelėda. Tikėjosi, kad ji laišką pames. Jame tiek daug skausmo... Apsisukęs grįžo į pilį.